.

Ateina prie klasės durų su tokiu Trollfeisu. Įkiša rankutę į gilią kišenę ir kažkokiu stebuklingu būdu randa raktus. Atsirenka kurie namų, dar ten kokio velnio ir klasės. Atrakina duris ir palieka jas praviras. Reik pravėdint klasę. Prieina prie savo darbystalio, ten pasijungia radijo imtuvą ir klauso garsios burtininkų grupės. Tranki muzika, kiek keistai atrodo prie mokytojo. Atsistumia kėdutę ir atsisėdęs sukryžiuoja kojas, o rankas pasideda ant stalo. Laukia mokinukų. Ai, nu Kajūškinas nekantrus yra, tai iš stalčio išsitraukia lapą, plunksną ir rašalo. Pradeda paišaliot visokias keistenybes, šiaip meniškas žmogas yra jis...

Vos išgirdusi gandus apie naują mokytoją ir dar vyrą, ilgai nesvarsčiusi Cinnamon surado laiko ir kad ir kaip tragiškai nusimanė transfigūraciją, kelios minutės po Evanso atsiradimo jo nuosavoj klasėj, tarpduryje stovėjo Cynthi.
- Mano mėgstamiausia grupė, - su šypsena pareiškė, nors tiesą sakant... blondinė net neįsivaizdavo kas per muzika groja fone. Žengusi į klasę, ranka perbraukė per šviesius plaukus ir šypteldama pasisveikinusi su profesorium, įsitaisė pačiame pirmame pasitaikiusiame suole.

Kajus iki Cinamonės atėjimo toliau paišė. Dabar jau gražų žiemos peisažą. Nupiešė senį besmegenį. Dauuug senių besmegenių. Ir vaiką, o tas vaikas ir buvo pats Kajūškinas praeityje. Piešė sau jis, kaip karaliavo, griovė viską, žodžiu buvo žiaurus. Soo, kai įėjo mokinė jis grįžo į realybę ir pakėlė akis. omgomgomgomgomgomgomg. Pirmoji jo mokinė. Kajūškinas vos neapsišiko iš laimės. Ai, biškė gal per grubiai pasakyta.
-Magiškosios rožės, tikrai gera grupė. - iš pradžių kimiu, o paskui jau žemu balsu prabilo Kajus apie jo grupę. - džiugu, kad ir tau patinka. - mirktelėjo akytę, jau iškart pakilo reputacija šios mergaicės. Nu, dar vienas UP, kad graži buvo. Įdomu ar visos čia tokios sėxės. - Tai kuo tu vardu? - paklausė nenuleisdamas savo ryškių, mėlynų akyčių.

Išėjusi iš ex-Deppo, dabar jau Amiki priklausančio kabineto, Bren pasuko tiesiai čia. Juk turėjo informuoti mokytojus, kad dalis knygų bibliotekoje buvo sudegintos. Tad priėjusi norimą kabinetą, a.k.a transfigūracijos moteris pasibeldė į duris ir nelaukusi atsakymo įėjo į vidų.
- Laba diena, dar nepradėjote pamokos?
Mandagiai pasiteiravo nužvengusi ganėtinai tuščią klasę ir dar nematytą profesorių.

Stebėjo, stebėjo jis grifų gūžtos koledžo mokinę. Po kiek laiko, ar gal tiksliau, tai kelių minučių išgirdo beldimą į duris. Tikėjosi jau išvysti kokią mokinukę, bailę pirmakursę, ar padaužą klastuolį. Tačiau jo nuostabai įėjo jau ganėtinai subrendusi moteris, tikrai per sena būti jo mokine. Nors neatsisakytų tokios mokinės. Savo prettyfeisu nuskanavo ją žvilgsneliu ir sustojo ties akimis. Jam patiko, kai bendraujama visąlaik žiūrėti į akis. Visąlaik. Tai tikriausiai Kajūšknias ir nemeluoja beveik, jei nebijo žiūrėt į akis. - Labukas. - paprastai, visai kaip profesoriaus priešingybė pasilabino Kajus. - Aha, laukiu mokinių, įdomu kur dingę čia visi. - kiek paniuro, kad dar pamokoje sėdi tik viena mokinė. - Na, tai kuo gali jums padėti, panele... - su dideliu mandagumu kreipėsi į ją ir ne visiškai baigė sakinį, nes nežinojo nei jos vardo, nei pavardės, nei pareigų. Kreivai vyptelėjo.

- Turbūt eilinį kartą krečia išdaigas.
Eidama jo link paprastai atsakė į Evans'o pastabą, kad gerokai trūksta mokinių. Akivaizdu, kad nieko gero daryti jie ir negali. Bren tikrai tikėjosi, kad kai į valdžą grįžo Ami, mokykloje įsivyraus bent šiokia tokia tvarka.
- Bren Enissence.
Prisistatė ji priėjusi.
- Norėjau pasakyti, kad kažkas bibliotekoje padegė gerą krūvą vadovėlių, tarp kurių buvo ir herbalogijos knygų. Ar jums tai nesukels sunkumų iki bus gautos naujos knygos?
Iš karto paklausė labai nevyniodama visko į vatą.

-Oo, tai čia prikolistų prisirinkę? - sukikena prisiminęs senus savo laikus, kai dar mokėsi Durmštrange. Dar ne tokių bajerių būdavo. - Na, faina čia tam Hogvartse. - vėl kreivai šypsosi. Tikrai jam čia pradėjo patikti, tai turbūt ilgai ir užsibus. Kaip mergina prieina, tai ir pats atsistoja, juk žino visas mandagumo manieras ir t.t... - Kajus Evans. Labai malonu. - trumpai ir drūtai prisistato ir pats. Dar elegantiškai nusilenkia ir paėmęs už jos rankos pakšteli į ją. Vėl atsitiesia ir žiūri tiesiai į akis. - Tikrai, jokių keblumų. Padegė? Maladec. - sukikeno. - mm, gal sakyčiau juodų pupelių kavos? - pasiūlė, nes nėr čia jam ką veikt, ta Cinamonė išvis nekalbi, tai gal artimiau dar susipažins, kiek suprato bibliotekininke.

- Dar ir kokių.
Pavartė ji akis. Pati besimokydama toli gražu nebuvo pasiutusi, atvirai tariant buvo angelas. O dabar štai kas čia dedasi. Kajui taip.... žiauriai mandagiai prisitačius Bren tik kilstelėjo antakius.
- Kam tie formalumai?
Dar sukikeno. Praleidusi tą jo "Padegė? Maladec." pro ausis, ir nenuleisdama nuo vyro akių atsakė į jo pasiūlymą.
- Kavos neatsisakyčiau. Jei tik netrukdysiu dirbti.

-Na, o direktorei vargas turbūt, a? - šyptelėjo. Iš apsiausto išsitraukė burtų lazdelę ir grakščiai mostelėjęs ja sukūrė du puodelius juodos kavos ir keturias sviestines bandeles. Dar ir jai minkštą kėdutę išbūrė. Pats klestelėjo ir prisistūmė arčiau stalo. - Na, tikras vyras visada atlieka tuos formalumus. - paaiškino ir sukikeno. - Na, jau trukdyti, tai tikrai netrukdysit, nes pakol kas man čia nuooobodu. - atsiduso. - Na, tai kaip supratau jūs Hogvartso bibliotekininkė? - kilstelėjo antakį pasitikslindamas.

- Aišku vargas, bet neilgam.
Ji sukikeno jau įsivaizduodama, kaip supykusi Ami galėtų pamokyti tuos išdaigininkus. Nepavydžiu jiems, jei rimtai. Kajui mikliai suruošus čia kavą ir dar bandelių atidanginus, ir netgi kėdutę, Bren prisėdo ant pastarosios.
- Tada puiku.
Šyptelėjusi ji prisitraukė vieną iš puodelių.
- Taip, kol kas bibliotekininkė. Nors ir nesiruošiu pretenduoti į kitas vienas.
Paprastai paaiškino, pakėlusi akis į Kajų.

Atėjo čia garsiai ir įkyriai kaukšėdama savo numylėtais raudonpadžiais.
-labadiena..
Teištarė ir atsisėdusi į paskutinį suolą pasigarsino savo iPod.

Kajūškinas atsisuko, kai įėjo mokinė. Ėmo kažkokia. Tiesiog linktelėjo jai ir vėl nusuko žvilgsnį į Bren. - Tikėkimės, kieta direktorė. - vyptelėjo ir pasikasė pakaušį. Gurkštelėjo kavos ir atsikando bandelės. - Na, o regis dar šita mokykla neturi pavaduotojo? - paklausė nurijęs kasnį ir vėl gurkštelėjęs kavos. - nagi, vaišinkitės. - mestelėjo žvilgsnį į bandeles ir iššiepė savo feisą.

Į kabinetą įėjus dar vienai mokinei Bren atsisuko ir linktelėjusi pasisveikino su čia atsiradusia mergina. Grąžinusi žvilgsnį ties Kajumi šyptelėjo.
- Pavaduotojo? Nesu įsitikinusi, ką tik čia įsidarbinau.
Gūžtelėjo pečiais paklausta apie mokyklos valdžios trūkumą arba ne.
- Norėtumėte tos vietos?
Kilstelėjusi antakius pasiteiravo, ir paraginta pasiemė vieną bandelę, kurios tuojau ir atsikando.

-Oo, tai ir jūs čia nauja? Fainai. Highfive. - sukikena ir vėl gurkšteli skanios kavytės ir visiškai pribaigia bandelę. Manė, kad čia jis vienas bus toks forever alone, bet va ir personalas koks draugiškas. Tikrai faina šūlė, skiriasi kaip diena ir naktis su Durmštrangu. - Aš? - pradeda juoktis. - Nee, baikit, jau jūs tinkamesnė į tą vietą. - po kiek laiko kakta išsilygina, nes buvo atsiradusios kelios raukšlelės. - Aš dar visiškai čia naujas, antra diena regis dar tik darbo. - paaiškina šypsodamasis savo pretty smailu. - Pė.Es. - linksmai priduria. - norėčiau, kad į mane kreiptumėtės ne jūs, o tu